priskultas

priskul̃tas sm. (2) Mžk, Brs, Plt, Žd žr. priskulbtas: Zoslanas ant aukštų kojų kur skalba, bus priskul̃tas J. Priskul̃tas buvo pardėtas par prūdą žr. Stovėjo stovėjo priskultas paprūdė[je] ir pavogė kažin kas Tl.